žėlavas

2 מė̃lavas, -a adj. (1), žėlãvas, -à (4) OZ17 žr. žėlabnas: Žė̃lavas drabužis J. Vyras buvo numiręs, aš da žė̃lava, da nėjau šokt Graž. Žėlavas ant smerčio dekretas stojos ŽCh217. Žėlavu ir verksmingu balsu tarė ŽCh243. žėlavaĩ adv.: Žėlavaĩ pasirėdžius J. Jau stovi žirgelis žėlavai parengtas LTR(Snt).